Deja, kai kurie mokslininkai teigia, kad apie 30 procentų visų gyventojų negali savarankiškai nusivalyti dantų. Pavyzdžiui PSO tarptautinis mokyklinio amžiaus (11-15 metų) vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksleiviai nėra linkę valytis dantų: Reguliariai valančių dantis mokinių dalis nuo 2010 m. beveik nekinta – 2018 m. tik pusė tyrime dalyvavusių moksleivių teigė dažniau nei kartą per dieną valantys dantis šepetėliu ir pasta.

 

Dantų ėduonis – dažniausia dantų liga paplitusi visame pasaulyje. Epidemiologiniai odontologinę sveikatą atspindintys rodikliai (KPI, dantų ėduonies paplitimas) Lietuvoje liudija apie itin prastą gyventojų burnos sveikatos būklę. VSS IS duomenimis, 2018–2019 mokslo metais tik penktadalio vaikų dantys buvo sveiki. Daugiausiai sugedusių dantų turėjo 8-9 m. amžiaus vaikai. 2018 m. daugiausiai sveikus dantis turinčių vaikų buvo Neringos ir Marijampolės savivaldybėse. Lyginant 2018 metus su ankstesniais, net 21 savivaldybėje sumažėjo vaikų, turinčių sveikus dantis, tačiau Marijampolės savivaldybėje šis rodiklis, t. y. vaikų, turinčių sveikus dantis, skaičius, 2018 m. padidėjo 2,36 proc.

 

Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad kontroliuojant vaikų burnos higieną ir ugdant asmens higienos įgūdžius, įmanoma sumažinti ėduonies plitimą ir intensyvumą arba jį visiškai sustabdyti.

 

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių ugdymo įstaigose keletą metų iš eilės įgyvendina burnos higienos programą. Šios programos tikslas – ugdyti vaikų dantų valymo įgūdžius bei atkreipti tėvų dėmesį, kad dantų valymas turi būti reguliarus bei kokybiškas ir taip mažinti vaikų ėduonies plitimą.

 

Visuomenės sveikatos specialistės, pagal iš anksto parengtas metodines rekomendacijas ir mokomąją medžiagą, veda pamokas apie burnos higienos svarbą, praktiškai moko vaikus valytis dantis ir organizuoja tėvelių mokymus, kuriuos veda profesionali burnos higienistė.

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus pirmokėlius, dalyvaujančius šioje programoje, aprūpina dantų priežiūros priemonėmis, kurios yra pritaikytos jų amžiui. Kiekvienas vaikas gauna dantukų valymo kalendorių, kurį pildo namuose visą likusį mėnesį, taip įtvirtindamas įgytus ar patobulintus dantų priežiūros įgūdžius. Psichologai teigia, jog vaikui išugdyti bet kokį pozityvų įprotį kaip tik ir reikia mėnesio.

 

Kiekvienais metais visus pirmų klasių mokinukus Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į edukacinį spektaklį “Ėduoniukas ir Bakteriukas”. Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų sveikatingumo įpročius.

 

Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgūdžiai. Tad labai svarbu nuo pat pirmojo dantuko vaiką mokyti geros burnos higienos. Iki 6-8 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati. Kai vaikas įgis pakankamus manualinius sugebėjimus, reikia mokyti ne tik valytis dantis, bet ir diegti šio proceso svarbos suvokimą (t. y. didinti jo motyvaciją). Geriausių rezultatų galima pasiekti, kai supantys vaiką suaugę, o pirmiausia tai jo tėvai, darys tą patį. Priešingu atveju rezultatai bus prastesni, nes vaikai paprastai kopijuoja tėvų elgesį. Taip pat reikėtų nepamiršti ir reguliarių apsilankymų pas specialistus bei silantavimo procedūrų. Silantavimo metu krūminiai vaikų dantys padengiami specialiu apsauginiu sluoksniu, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies pažeidimų 5-10 metų. Nuolatinius dantis padengti silantais derėtų vos tik jie pilnai išdygsta.