Visų pirma reikėtų paminėti, kad egzistuoja dviejų formų diabetas:

1 tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios šio susirgimo priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Šio tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabeto ligonių, o jo prevencija kol kas nėra išaiškinta.

2 tipo diabetas yra kur kas dažnesnis. Juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Jis pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o kasoje toliau gaminamas insulinas siekiant šią koncentraciją sumažinti. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Šiuo metu 2 tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia:

• diabeto atvejai šeimoje;
• amžius;
• antsvoris ir nutukimas;
• sveikatai nepalanki mityba;
• fizinis pasyvumas;
• aukštas kraujo spaudimas;
• gestacinis diabetas;
• prasta mityba nėštumo metu.

Šeima turi didelę reikšmę sergančiųjų diabetu gyvenime – savikontrolės, priežiūros, prevencijos ir ugdymo srityse. Siekiama, kad šeimos nariai labiau atkreiptų dėmesį į ankstyvuosius diabeto simptomus bei patys įvertintų asmeninę riziką susirgti. 2018 m. Tarptautinės diabeto federacijos atskleistas tyrimas parodė, jog tėvai negeba pastebėti savo vaikų šios sunkios lėtinės ligos simptomų. Nepaisant to, kad dauguma apklaustų žmonių artimoje aplinkoje turi diabetu sergantį asmenį, net keturi iš penkių apklaustų tėvų neatpažintų ankstyvųjų diabeto simptomų.

Taigi, tokie duomenys rodo būtinybę šviesti žmones apie įspėjamuosius diabeto simptomus, kurie yra:

• burnos sausumas ir troškulys;
• dažnas šlapinimasis;
• energijos stoka ir nuolatinis nuovargis;
• lėtai gyjančios žaizdos;
• dažnos odos infekcijos;
• suprastėjusi rega;
• rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Faktas, kad daugelis tėvų stokoja žinių apie diabetą, rodo dar didesnę problemą – didžioji visuomenės dalis taip pat nėra pakankamai informuota. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabeto galima išvengti, nors tai yra labiausiai paplitusi ligos forma, taip pat manoma, kad vienam iš dviejų sergančiųjų diabetu asmenų liga iš viso nėra diagnozuota. Negydomas ir nekontroliuojamas diabetas gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios kankins visą gyvenimą – amputacijas, aklumą, inkstų nepakankamumą, infarktą ar insultą.

2 tipo cukrinis diabetas yra išvengiama liga, kurios prevenciją sudaro minėtų rizikos veiksnių kontrolė, o anksti diagnozuota liga gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Gyventojai skatinami pasinaudoti galimybe dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje,  kurios metu įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistai gyventojus supažindins su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokys keisti gyvenimą, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau dar nesergantys šiomis ligomis.

Gyventojai, norintys dalyvauti šioje programoje, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biurą. Dalyvavimas nemokamas.

Jei norite įsivertinti, kokia jūsų rizika susirgti  2 tipo diabetu, atlikite šį testą 

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Dalmotienė