Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis – viena iš jų skarlatina. Kasmet Lietuvoje skarlatina suserga iki 3000 gyventojų, dažniausiai serga vaikai. Per pirmąsias šių metų savaites jau užregistruoti 69 skarlatinos atvejai Lietuvoje, praėjusių metų gruodį skarlatina buvo diagnozuota 36 Lietuvos gyventojams.

Pagrindinis infekcijos šaltinis – skarlatina sergantis žmogus

NVSC primena, kad skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Skarlatinos požymiai

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 d., dažniausiai 2–3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami.

Asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas.

Svarbiausia – patalpų ir asmens higiena

Specifinės skarlatinos profilaktikos priemonės (skiepų) nėra, todėl saugantis šios užkrečiamosios ligos, būtina kruopšti ir teisinga asmens bei patalpų higiena. Ypač tai aktualu ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko ir artimai tarpusavyje bendrauja. Jeigu skarlatina suserga vaikų darželį lankantis vaikas, rekomenduojama:

• personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu;
• tinkamai ir reguliariai plauti rankas – tiek vaikams, tiek darbuotojams;
• laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo;
• dažnai (3–4 kartus per dieną) skersvėju vėdinti patalpas;
• kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius.

 Daugiau apie skarlatiną skaitykite čia.

Kontaktai žiniasklaidai

Lina Grinytė-Jauniškienė

Tel. 8 659 56 255

El. p. lina.jauniskiene@nvsc.lt