Kasmet paskutinę sausio savaitę pažymima Gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Šių metų šūkis – „Kartu įveikime vėžį“. Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į šią ligą sukeliančią žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekciją.

Prieš daugiau nei dešimtmetį – 2008 metais vokiečių mokslininkui Haraldui zur Hausenui paskirta Nobelio premija už tai, kad jis įrodė, jog gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).

Gimda – tai neporinis raumeninis tuščiaviduris moters vidinis lyties organas, esantis apatinėje pilvo dalyje tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos. Gimda savo forma panaši į kriaušę.

Atlikę didelio skaičiaus moterų visame pasaulyje tyrimus, mokslininkai nustatė tam tikrus rizikos veiksnius, kurie padidina tikimybę, kad gimdos kaklelio ląstelės pakis ar taps vėžinėmis. Jie mano, jog dažniausiai gimdos kaklelio vėžys išsivysto, kai kartu veikia du ar daugiau rizikos veiksnių.

Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. Žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu. Virusai perduodami kitam asmeniui ir liečiantis tarpvietės  odai, ne tik lytinės sueities metu (pvz., intymių glamonių metu).

Taip pat, susirgti gimdos kaklelio vėžiu rizika didėja, jei:

• daugėja lytinių partnerių skaičius;
• lytiniai santykiai pradedami esant jauno amžiaus (iki 18 m.);
• ilgą laiką vartojami oraliniai kontraceptikai;
• kiti rizikos veiksniai – aplinkos įtaka, moters hormoninė būklė, rūkymas ir kt.

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios, tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10–20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Kitaip tariant, ląstelių pokyčiai, kol išsivysto piktybinis navikas, yra ikivėžiniai.

Kas rizikuoja užsikrėsti ŽPV?

Kiekvienas/a, turintys ar turėję lytinių santykių. Ši infekcija yra labai paplitusi. Lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Net ir tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį taip pat galėjo užsikrėsti ŽPV. Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą.

Kol kas efektyviausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdas – anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus.

Viena iš apsaugos priemonių – skiepai nuo ŽPV. Geriausia skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo, t. y. ŽPV dar nėra patekęs į jų organizmą. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Vis dėlto, nors daugiau nei du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15–24 gyvenimo metais, rizika užsikrėsti išlieka visą gyvenimą. Medikai primena, kad skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio prasminga beveik visoms moterims. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.

Lietuvoje nuo 2004 m. liepos mėn. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Pagal šią programą 25 – 60 metų amžiaus moterys turėtų 1 kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. Patikros metu moterims yra atliekamas citologinis tyrimas – PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų.

TAI SVARBU! Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas (gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas) dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti. Invazinis navikas gali būti aptiktas ankstyvosios stadijos, kai jį dar galima išgydyti.