2020 m. gegužės 19 d. PSO Europos regioninis biuras paskelbė 7-ąją tarptautinio moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) ataskaitą „Dėmesio centre – paauglių sveikata ir gerovė“, kurioje apibendrinti išsamūs 2017­–2018 metais 45-iose pasaulio šalyse – Europoje ir Kanadoje - atlikto tyrimo rezultatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva HBSC tyrimą Lietuvoje atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai. Šis tyrimas vykdomas kas ketverius metus ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių. Lietuvoje HBSC tyrimas pradėtas vykdyti 1994 metais ir tęsiamas iki šiol. 2018 metais buvo atliktas 7-asis tokio tipo tyrimas, leidžiantis įvertinti 25 metų tendencijas.

Tyrimo tikslas – geriau pažinti 11, 13 ir 15 m. amžiaus moksleivių gyvenseną, elgseną ir sveikatą, įvertinti gyvensenos ir sveikatos pokyčius, atsiradusius dėl įvairių socialinių, politinių, ekonominių ir kitų permainų bei reformų.

Atliekant tyrimą Lietuvoje 2018 m. buvo apklaustas 4191 mokinys iš 64 atsitiktiniu būdu atrinktų mokyklų.

Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu yra pastebimas 11–15 m. paauglių psichikos gerovės prastėjimas, tarp pagrindinių iššūkių išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

Lietuvos moksleiviai patenkinti gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo

Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebima, kad įvairiose šalyse po truputį didėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos paplitimas. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje negu jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su kitomis šalimis taip pat verta pastebėti, kad mūsų moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir vertina savo sveikatą šiek tiek geriau negu vidutiniškai Europoje.

Patyčios neatsitraukia, keičia savo veidą ir formą

Kita vertus, vis dar nerimą kelią ypatingas patyčių reiškinio paplitimas – vertinant tarp kitų šalių, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Rodiklis visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai. Kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Dėl to šalyje yra labai svarbu tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas. Tai aktualu atsižvelgiant į ankstesnius LSMU tyrėjų rezultatus, kurie atskleidė, kad didesnis patyčių paplitimas tiesiogiai susijęs su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, Lietuva kitų šalių kontekste taip pat yra tarp prasčiausių.

Prasta burnos higiena, mažas fizinis aktyvumas, ne itin palankūs mitybos įpročiai

HBSC tyrime taip pat yra vertinami gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje matoma, kad vis mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis laisvalaikio. Tai nustatyta ir Lietuvoje – ir vertėtų pabrėžti, kad intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.

Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims negu Vakarų Europai.

Sąlyginis stabilumas alkoholio ir rūkymo srityje

Per pastaruosius metus, tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių. Dėl to yra labai svarbu, kad ne tik valstybės politika, bet ir visuomenė, bendruomenė, šeima prisidėtų prie sveikos, sveikatą tausojančios asmenybės ugdymo – ne tik juos mokydama, bet ir savo elgsenos pavyzdžiu.

Apibendrinimas

Taigi, nors ir daugelyje gyvensenos ir sveikatos rodiklių Lietuvoje 2014–2018 m. buvo stebimas pagerėjimas, tačiau lyginant tarptautiniu mastu mūsų šalis pasižymi dažniau prastesniais negu geresniais rezultatais kitų Europos šalių kontekste. Tai rodo, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Specifiškai kalbant apie jaunuolio gyvenseną ir sveikatą, svarbu turėti omenyje didelę psichologinių ir socialinių dirgiklių gausą jo kasdienybėje – tai lemia, kad greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių yra labai aktualu atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolio pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama – ir ne vien tik finansinė.

Šiomis dienomis koronaviruso pandemija iškėlė nemažai naujų problemų. Surinkti duomenys yra  atskaitos taškas, pagal kurį ateityje HBSC tyrimai  leis įvertinti COVID-19 pandemijos ir karantino poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai ir elgsenai. Bus galima įvertinti vaikų ir jaunimo gyvenseną ir sveikatą bei ją lemiančius veiksnius, pasikeitus gyvenimo sąlygomis, suprasti jauno žmogaus poelgius kitokiame socialiniame kontekste.