Kasmet lapkričio 18–24 d. minima Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė, kurios šių metų šūkis – „Išvenkime antimikrobinio atsparumo kartu“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kviečia visus sektorius bendradarbiauti skatinant tikslingą antibiotikų vartojimą ir stiprinant profilaktikos priemones, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kuo rizikuojame, jeigu juos vartojame neatsakingai bei kaip galime prisidėti prie jų efektyvumo išsaugojimo.

Kas yra antimikrobinis atsparumas?

Antimikrobinis atsparumas atsiranda tuomet, kai bakterijos, virusai, grybai ir parazitai nuolat besikeisdami tampa nejautrūs vaistams, dėl to infekcijas sunkiau gydyti, didėja ligų plitimo, sunkių ligos formų ir netgi mirties rizika. Dėl antimikrobinio atsparumo antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai tampa neefektyvūs ir sunkių infekcijų gydymas tampa neįmanomas. PSO duomenimis, 2019 m. bakterijų atsparumas vaistams pasaulyje sukėlė 1,27 milijono mirčių.

„Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra didėjanti Europos ir viso pasaulio problema tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatos srityje, nes dėl to gydymo galimybės tampa ribotos ar menkos ir taip prastėja gyvenimo kokybė. Taip pat tai turi didelių ekonominių pasekmių, nes didėja sveikatos priežiūros išlaidos ir patiriami nuostoliai dėl sumažėjusio našumo“, – atkreipia dėmesį NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus (ULVS) patarėja Kristina Rudžinskaitė.

Antibiotikai gydo  tik bakterijų sukeltas ligas

Prasidėjus šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, išauga sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, gripu, padidėja  antibiotikų suvartojimas. Tačiau  labai svarbu žinoti, kad:

• antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas;
• gripo, COVID-19 ligos ir peršalimo antibiotikai neveikia;
• antibiotikus gali paskirti tik gydytojas;
• antibiotikus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas;
• net jeigu pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo.

„Kiekvieną kartą suskaudus gerklei, pakilus temperatūrai ar pradėjus kosėti, griebtis antibiotikų tikrai negalima. Juos paskirti gali tik gydytojas, nustatęs negalavimų priežastį. Todėl raginame gyventojus antibiotikus vartoti, o medikus šiuos vaistus savo pacientams skirti – atsakingai“, – pabrėžia NVSC atstovė.

Kaip dar galima mažinti antimikrobinį atsparumą?

Teisingas antibiotikų vartojimas yra labai svarbi priemonė, padedanti mažinti antimikrobinį atsparumą, tačiau yra ir kitų efektyvių būdų.

„Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie antibiotikų efektyvumo išsaugojimo, jei kruopščiai plaus rankas ir neleis plisti ligų sukėlėjams, jei laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat laiku skiepysis, praktikuos saugų seksą, jei tinkamai ruoš maistą ir užtikrins jo saugą“, – vardija NVSC Kauno departamento ULVS patarėja.

Specialistai primena, kad visi kartu ir kiekvienas atskirai esame atsakingi už antimikrobinių vaistų efektyvumo išsaugojimą ateities kartoms.

NVSC informacija