Vasarą, vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – gamtoje ar miestų parkuose. Kokias vietas pasirinkti, kad nesutiktume erkių? O galbūt turėtume rinktis laiką, kai erkės nekelia pavojaus ir tik tuomet leistis į pasivaikščiojimus? Specialistai primena, kad erkių galime sutikti visoje Lietuvoje, o saugaus paros laiko jų aktyvumo sezonu, deja, nėra. Todėl labai svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nekeltų pavojaus sveikatai.

Erkės aktyvios visą parą

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima rasti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose, kitose žaliosiose zonose.

Paprastai erkės savo aukos tyko ant žolės, neaukštų augalų. Jos ropoja augalais iki 1–1,5 metro virš žemės paviršiaus ir mums einant pro šalį prikimba prie drabužių. Tuomet patenka ant kūno ir suradusios tinkamą vietą įsisiurbia.  

Erkių aktyvumas prasideda pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 5–7 °C laipsnius šilumos, o vasarą galima vadinti pačiu erkių darbymečiu, kai susidaro visos sąlygos joms gyvuoti. „Vasarą erkėms tinka ir oro temperatūra, ir suvešėjusi žolė bei lapija. Be to, vis dažniau galima sutikti žmonių, kurie ir yra erkių tikslas – joms reikia įsisiurbti ir pasimaitinti. Labai svarbu žinoti, kad turime išlikti budrūs ir dieną, ir naktį, nes erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko – jos  aktyvios visą parą“, – įspėja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai

Specialistai primena, kad erkės pavojingos tuo, kad platina ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Pirmoji – ypač klastinga, galinti sukelti sunkius liekamuosius reiškinius, liga, kuri prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, tačiau stebėti sveikatos būklę reikėtų iki 30 d. Po to būklė pagerėja, bet po kurio laiko dažniausiai būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

Tuo tarpu Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt.

Nuo erkinio encefalito efektyviausiai apsaugo skiepai. Pasiskiepyti rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kurie gyvena, dirba arba dažnai lankosi miškuose, parkuose, pievose. Medicinos entomologė Milda Žygutienė primena, kad skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl šiuo atveju apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.

Kas padeda apsisaugoti nuo erkių?

• Venkite pamiškių ir aukštų žolių pievų (pasivaikščioti rinkitės švarius, nušienautus takelius).
• Pasirūpinkite augintinių apsauga nuo erkių.
• Tinkamai apsirenkite. Dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, nes taip lengviau pastebėsite ropojančią erkę. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Naudokite repelentus (erkes atbaidančias priemones, kurias būtina naudoti taip, kaip nurodo gamintojas).
• Apžiūrėkite visą kūną. Grįžus iš lauko būtina nedelsiant apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, kojų ar rankų lenkimo linkius, kadangi erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose.
• Nusiprauskite po dušu, išsišukuokite plaukus.
• Persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus drabužius išskalbkite ar pakabinkite saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpai.
• Pamatę įsisiurbusią erkę, staigiu judesiu kuo skubiau ją pašalinkite pincetu ar kitomis priemonėmis.

Pastaraisiais metais daugiausiai erkių platinamų ligų atvejų užregistruojama Vilniaus, Kauno, Utenos ir Panevėžio apskrityse. NVSC duomenimis, Lietuvoje praėjusiais metais užregistruoti 365 erkinio encefalito ir 1 780 Laimo ligos atvejų. Šiais metais, sausio–balandžio mėn., šalyje buvo užfiksuoti 3 erkinio encefalito (Vilniaus apskrityje – 2 atv., Kauno apskrityje – 1 atv.) ir 158 Laimo ligos atvejai (daugiausia: Vilniaus apskrityje – 61 atv., Kauno apskrityje – 37 atv., Utenos apskrityje – 14 atv.).

 

NVSC informacija