Statistika rodo, kad diabetu serga 1 iš 11 žmonių. 1922 m. Frederickas Bantingas kartu su Charlesu Bestu padarė perversmą medicinoje ir diabetu sergančių žmonių gyvenime – atrado insuliną. Insulinas – žmogaus kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Būtent šio hormono pusiausvyros arba atsako į jį sutrikimas organizme lemia diabeto išsivystymą. F. Bantingo gimimo diena – lapkričio 14-oji – buvo pasirinkta kaip Pasaulinė diabeto diena.

1991 m. Tarptautinė diabeto federacija kartu su Pasaulio sveikatos organizacija lapkričio 14-ąją paskelbė Pasauline diabeto diena, siekdama atkreipti dėmesį į vis didėjančią diabeto ir su juo susijusių padarinių problemą pasaulyje. Mėlynas apskritimas – šios dienos logotipas, simbolizuojantis visų diabetu sergančių žmonių vienybę reaguojant į didėjantį sergančiųjų skaičių. Kiekvienais metais yra pasirenkama konkreti tema, su kuria siejama diabeto prevencijos kampanija. 

2020 m. Pasaulinės diabeto dienos tema – „Slaugytoja ir diabetas“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į slaugytojų vaidmenį sergančiųjų diabetu gyvenime. Slaugytojai sudaro apie 59 proc. visų sveikatos priežiūros darbuotojų. Žmonės, sergantys diabetu, susiduria su nemažai klausimų ir iššūkių, o slaugytojų išsilavinimas ir kvalifikacija yra esminiai veiksniai užtikrinant šių žmonių prisitaikymą prie savo sveikatos būklės.

Siekdama kelti slaugos ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, Pasaulinė diabeto federacija parengė 1 val. trukmės tiesioginę mokymo programą.

Plačiajai visuomenei reikėtų žinoti, kad egzistuoja dviejų formų diabetas:

1 tipo diabetą sukelia imuninė sistema, kai organizmo apsauginės sistemos atpažįsta insuliną gaminančias ląsteles kaip svetimkūnį, dėl to organizme visai neišskiriamas insulinas arba jo pagaminama labai mažai. Tikslios šio susirgimo priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Šio tipo diabetu serga maždaug 10 proc. visų diabeto ligonių, o jo prevencija kol kas nėra išaiškinta.

2 tipo diabetas yra kur kas dažnesnis. Juo serga 90 proc. diabetu sergančių asmenų. Jis pasireiškia atsparumu insulinui, kai žmogaus organizmo ląstelės nepakankamai reaguoja į kraujyje cirkuliuojantį insuliną. Dėl šios priežasties kraujyje išlieka aukšta gliukozės koncentracija, o kasoje toliau gaminamas insulinas siekiant šią koncentraciją sumažinti. Toks uždaras ciklas kai kuriems žmonėms gali išsekinti kasą, dėl to ilgainiui sumažėja insulino gamyba, o gliukozės koncentracija išlieka aukšta (pasireiškia hiperglikemija). Šiuo metu 2 tipo diabetas yra diagnozuojamas daugiausia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau dėl sparčiai didėjančių nutukimo, fizinio pasyvumo ir sveikatai nepalankios mitybos rodiklių vis dažniau nustatomas ir vaikams, paaugliams bei jauno amžiaus suaugusiesiems.

Cukrinis diabetas dar vadinamas civilizacijos liga, kurią lemia:

• diabeto atvejai šeimoje;
• amžius;
• antsvoris ir nutukimas;
• sveikatai nepalanki mityba;
• fizinis pasyvumas;
• aukštas kraujo spaudimas;
• gestacinis diabetas;
• prasta mityba nėštumo metu.

Kaip rodo Tarptautinės diabeto federacijos apklausos, didelė dalis visuomenės nėra pakankamai informuota apie diabetą. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabeto galima išvengti, nors tai yra labiausiai paplitusi ligos forma. Taip pat manoma, kad vienam iš dviejų sergančių diabetu asmenų liga iš viso nėra diagnozuota. Negydomas ir nekontroliuojamas diabetas gali sukelti sunkias komplikacijas, kurios kankins visą gyvenimą – amputacijas, aklumą, inkstų nepakankamumą, infarktą ar insultą.

Įspėjamieji diabeto simptomai yra:

• burnos sausumas ir troškulys;
• dažnas šlapinimasis;
• energijos stoka ir nuolatinis nuovargis;
• lėtai gyjančios žaizdos;
• dažnos odos infekcijos;
• suprastėjusi rega;
• rankų ar kojų dilgčiojimas ar tirpimas.

Norintys įsivertinti savo riziką susirgti cukriniu diabetu gali atlikti Tarptautinės diabeto federacijos parengtą testą.

Informuojame, kad Lietuvoje gyventojai skatinami pasinaudoti galimybe dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje, kurios metu įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistai gyventojus supažindins su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokys keisti gyvenimą, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau dar nesergantys šiomis ligomis. Gyventojai, norintys dalyvauti šioje programoje, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvena, visuomenės sveikatos biurą. Dalyvavimas nemokamas.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija