Lapkričio 18 d. Europoje jau tryliktą kartą minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o pasaulyje šeštą kartą – Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. Šių iniciatyvų tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą ir skatinti visuomenę, sveikatos priežiūros darbuotojus ir politikos formuotojus, taikant gerąją praktiką, išvengti tolesnio antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo.

Šiemet supratimo apie antibiotikus iniciatyvos minimos COVID-19 pandemijos metu, todėl svarbu sutelkti dėmesį į tai, kad esama padėtis dar labiau nepablogintų antimikrobinio atsparumo situacijos. 2020 m. Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės (lapkričio 18–24 d.) pagrindinė tema „Susivienykime, kad  išsaugotume antimikrobinius vaistus“.

Ta proga lapkričio 18 d. Higienos institutas kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija organizuoja konferenciją „Antimikrobinis atsparumas COVID-19 infekcijos kontekste”, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir administratoriams, gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams, infekcijų kontrolės specialistams, apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupių nariams ir kitų sektorių institucijų, susijusių su antimikrobinio atsparumo valdymu, atstovams.

Šios konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į antimikrobinio atsparumo problemą ir jos grėsmes COVID-19 pandemijos kontekste, supažindinti su antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo situacija bei pasidalyti patirtimi ir gerąja praktika valdant antimikrobinį atsparumą.

      Antimikrobinis atsparumas didėja:

      - dėl per didelio ir (ar) nepagrįsto antimikrobinių vaistų naudojimo žmonių medicinoje, veterinarijos sektoriuje, žemės ūkyje (pvz., virusinėms infekcijoms gydyti ir pan.);

      - dėl nepakankamos infekcijų prevencijos ir kontrolės, švaraus vandens, sanitarijos ir higienos prieinamumo stokos (žemesnio išsivystymo šalyse);

      - dėl netinkamo antibiotikų vartojimo COVID-19 pandemijos metu; COVID-19 sukelia virusas, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami šiai infekcijai gydyti, išskyrus atvejus, kai pasireiškia ir bakterinė infekcija.

Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) duomenimis, Lietuva jau daug metų pirmauja tarp Europos šalių pagal antimikrobinių vaistų suvartojimą ligoninėse – 2010–2019 m. jose stebimas reikšmingas karbapenemų suvartojimo didėjimas.

Antimikrobinio atsparumo situacija Lietuvoje nėra palanki. Ji panaši į Rytų Europos šalių, kur vyrauja tendencijos, atspindinčios vieną didžiausių Europoje Acinetobacter spp. ir K. pneumoniae atsparumą. Problemos aktualumą rodo 2019 m. enterobakterijų, atsparių karbapenemams protrūkis mūsų šalies ligoninėse. Nuo tų metų vasario 1 d. iki lapkričio 26 d. nustatyti 199 atsparių kabapenemams enterobakterijų atvejai (2018 m. – 12, 2017 m. – 5 ).

EARSS-Net tinklo duomenimis, mūsų šalis yra viena mažiausiai mikrobiologinių diagnostikos tyrimų atliekančių šalių – 1 000-čiui lovadienių atliekama mažiau nei 10 kraujo pasėlių (9,5), kai ES / EEE vidurkis beveik keturis kartus didesnis (37), o kai kuriose šalyse jis siekia 80,4 (Švedija). Todėl neatsitiktinai šiai problemai Lietuvoje turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Naujausi paskaičiavimai, pagrįsti EARS-Net duomenimis, atskleidė, kad kiekvienais metais ES / EEE šalyse antibiotikams atsparios bakterijos sukelia daugiau nei 670 000 infekcijų, kurios lemia apie 33 000 žmonių mirčių. Kasmet ES / EEE šalių sveikatos priežiūros sistemos išlaidos, susijusios su šia problema, sudaro apie 1,1 mlrd. eurų.
Daugiau informacijos Higienos instituto interneto svetainėje https://www.hi.lt/lt/visuomenes-supratimo-apie-antibiotikus-didinimas.html. 

 

Higienos instituto informacija