„Švediškas stalas“ – tai maitinimo organizavimo sistema, kurios tikslas – sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir svarbiausia – kiekius. Taip siekiama geriau patenkinti vaikų skonio poreikius, padidinti sveikatai palankaus maisto, ypač daržovių ir vaisių, vartojimą bei sumažinti maisto švaistymą. Šį principą reikėtų atskirti nuo „apsitarnavimo“ sąvokos, kai vaikas tik įsideda nurodytą maistą į savo lėkštę pats.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai aplankė 3 mūsų šalies ugdymo įstaigas, kuriose, tobulinant vaikų maitinimą, maistas pradėtas tiekti „švediško stalo“ principu. Ekspertai, įvertinę šiuos pilotinius projektus ir užfiksavę teigiamus rezultatus, nusprendė, jog būtų tikslinga tai pasiūlyti daryti ir kitoms mokykloms.

Mokyklų bendruomenės ir specialistai pastebi, jog leidžiant vaikams rinktis maistą nuo „švediško stalo“, valgykloje beveik nebelieka maisto atliekų, ugdoma pagarba maistui, vaikai tampa savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto nori suvalgyti. Tad jie suvartoja daugiau daržovių, vaisių bei prisiima atsakomybę už nesuvalgytą maistą. Labiausiai pastebimi pagerėję mokinių socialiniai įgūdžiai – išaugusi valgymo kultūra ir mandagesnis bendravimas.

Estetiškas maisto pateikimas skatina moksleivius rinktis sveikesnį valgyklos maistą bei lavina jų skonį ir gerina mitybos įpročius.

Marijampolės savivaldybės ugdymo įstaigos „švediško stalo“ principus pradeda taikyti po truputį. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose (Marijampolės mokykla-darželis „Želmenėliai“, Marijampolės vaikų lopšelis-darželis "Ąžuoliukas" ir Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rūta“) vyresnieji vaikai turi galimybę rinktis, kokias daržoves norėtų valgyti, ryte gali rinktis pagardus prie košės.

„Mūsų darželyje vyresnių ir priešmokyklinio ugdymo grupėse vykdomas „švediško stalo“ principas. Labai tuo džiaugiamės, nes sumažėjo maisto atliekų grupėse, vaikai labai noriai patys įsideda maistą į lėkštę. Jie žino, kad gali įsidėti tiek, kiek suvalgys, galima kartoti, jei maistas patiko. Ugdomas savarankiškumas, mokėjimas pasirinkti. Gali pasirinkti maisto derinius, pvz. pusryčiams patiekiama avižinių kruopų košė, varškė ir trintos uogos. Vieni vaikai valgo košę su uogomis, kiti varškę su uogomis, treti košę ir varškę ir t.t. Patys gali įsidėti visą maistą, išskyrus sriubą ir gėrimus“, - pasakoja Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Rūta“ specialistė Rita.

Pagrindinio ugdymo įstaigose (Marijampolės "Saulės" pradinė mokykla, Marijampolės "Ryto" pagrindinė mokykla, Marijampolės „Šaltinio“ pagrindinė mokykla ir  Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija) kol kas galima pasirinkti tik daržoves, bet tai jau gera pradžia. Kaip pastebi Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos darbuotojai, vyresni mokiniai dažniau tuo naudojasi, o mažesni dar tik pratinasi prie galimybės pasirinkti.

„Švediško stalo“ principas neišsprendžia visų problemų

Be abejo, „švediško stalo“ principo taikymas savaime neišspręs visų problemų. Svarbiausia – turime sudaryti sąlygas sveikatai palankaus maisto pasirinkimui, nes jei vaikui šalia daržovių troškinio pateikiamas picos pasirinkimas, turbūt nėra abejonių, ką vaikas valgys.

Lygiagrečiai turi būti vykdomas vaikų ir tėvų švietimas ir sąmoningumo didinimas, kad vaikai dar ankstyvame amžiuje norėtų į lėkštę įsidėti garnyro iš daržovių. Mažieji turėtų būti mokomi, kaip išsirinkti ir susikomplektuoti sveikatai palankią pietų lėkštę.

Mokyklų valgyklos turi tapti patrauklia ir šiuolaikiška vieta bei vaikų traukos objektu, kur būtų ne tik valgoma, bet ir klausomasi muzikos, diskutuojama. Tai prisidėtų prie valgymo kultūros formavimo Lietuvoje.