Miegas yra elementariausia pasyvaus poilsio rūšis. PSO miegą priskiria prie svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios funkcijos miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Mokslininkai tvirtina, kad vaikai, kuriems trūksta miego, patiria įvairių problemų: sutrinka jų sveikata, smegenų funkcijos, ypač susijusios su dėmesio koncentracija, sumažėja imunitetas.

Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penktoje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, todėl ir sapnus prisimename geriau.

Miego trukmė per parą priklauso nuo amžiaus ir individualių jo miego poreikių. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau jis turi miegoti ir tuo didesnį miego trūkumo neigiama poveikį jis patirs. Taip vyksta dėl aktyvių smegenų vystymosi procesų. Pavyzdžiui 1,5 metų iki 3–5 metų vaikai miega 13–12 val. (dieną bent 1 kartą). Tačiau fiziškai silpni, po ligų atsigaunantys mažyliai turi miegoti ilgiau negu sveiki jų bendraamžiai, ypač jiems naudingas dienos miegas. Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažnų problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė, o ypač vaikai ir paaugliai.

Vaikų miegas skiriasi nuo suaugusiųjų. Keičiantis miego stadijoms arba paviršinio miego metu vaikas gali prabusti. Kol miegas tik formuojasi, vaikas gali prabusti daug kartų per naktį.

Mokslininkų nuomone, paaugliai turėtų miegoti 9–10 valandų per parą. Daugeliui iš mūsų, auginančių tokio amžiaus vaikus, tai atrodo neįgyvendinama. Situacijos blogėjimą rodo ir įvairių apklausų duomenys, parodantys, kad paauglių miegas sutrumpėjo 2–3 valandomis. Neišsimiegojusiam žmogui blogiau sekasi susikaupti dieną, padidėja dirglumas, prarandamas budrumas, lėtėja reakcija. Ilgainiui nuolatos neišsimiegant, sutrinka sveikata, smegenų funkcijos, susijusios su dėmesio sukaupimu, atmintimi, sumažėja imunitetas, sutrinka apetitas.

Paaugliai yra labiau linkę eiti miegoti vėliau nei vaikai ar suaugusieji, bet taip pat linkę ir vėliau keltis ryte. Toks miego ir kėlimosi ritmas yra labai nepalankus paaugliui, nes daugeliui tenka anksti eiti į mokyklą. Tai paaiškina, kodėl dauguma paauglių miega tik 6–6,5 valandos per naktį.

Mažiau nei 7 valandas miegantys žmonės pasižymi silpnesniu imunitetu, jaučia didesnio intensyvumo skausmą, dažniau daro klaidų darbinėje veikloje bei dažniau patiria transporto avarijas. Svarbu paminėti, kad ne tik miego trūkumas, bet ir jo perteklius neigiamai veikia fizinę ir psichologinę žmogaus sveikatą. Dėl to gali atsirasti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas.

Daugeliui žmonių gyvenimo būdo pakeitimas gali veiksmingai pagerinti ir miego kokybę.

Keletas patarimų, padėsiančių geriau išsimiegoti:

1. Sureguliuokite apšvietimą. Miegoti reikėtų visiškoje tamsoje. Ryte, atvirkščiai, įsijungti ryškesnę šviesą. Tokius paprastus signalus organizmas gerai supranta ir išvysto automatinį pojūtį, kada laikas miegoti, kada pabusti.
2. Nors laikytis grafiko ir labai sunku, stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Net savaitgaliais. Taip pat reiktų riboti vakarinę užklasinę ir socialinę veiklą.
3. Ribokite kofeino kiekį (kava, energiniai gėrimai).
4. Vakarienę reikėtų suvalgyti prieš 2 valandas iki miego ir nepersivalgyti.
5. Tinkama veikla prieš miegą galėtų būti šiltas dušas, knyga ar pasivaikščiojimas.
6. Visiškai netinka prieš miegą energingos treniruotės, garsi muzika, vaizdo žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas, kompiuterio naudojimas.
7. Migdomieji ir kiti vaistai paprastai nerekomenduojami.

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vis dar didelė žmonių dalis bandydami užmigti žiūri televizorių, žaidžia išmaniuoju telefonu, kompiuteriu, vartoja įvairius vaistus, tačiau tokios priemonės miego problemų neišspręs. Pastebėjus, kad kankina nemiga arba sunku užmigti, geriausia išbandyti natūralias priemones, sudaryti miegui palankią aplinką ir vadovautis specialistų rekomendacijomis. Kita išeitis – kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatys tikslias miego sutrikimų priežastis ir padės pasirinkti gydymo priemones.

Nors miegas yra gyvybiškai svarbi ramybės būsena, dėl spartėjančio gyvenimo tempo žmogus nevertina jo. Ypač jaunimas, kurio besivystančiam organizmui ši ramybės būsena itin svarbi, dažnai numoja ranka ir neišmiega tiek, kiek reikalauja organizmas. Suaugusieji turi tinkamai ugdyti ne tik savo miego įpročius, bet to mokyti ir savo atžalas. Tik gerai išsimiegojęs žmogus ryte yra žvalus, lengviau atlieka užduotis kasdienėje veikloje, tampa pozityvesnis ir, svarbiausia, būna sveikas.