Nosies purškalas, augalų trąšos, spalvingi guminukai – tik keletas galimų narkotikų pavidalų. Naujos psichoaktyviosios medžiagos rinką pasiekia po išradingomis maskuotėmis ir kelia sunkiai suvokiamą pavojų, nes jų grėsmė sveikatai dažniausiai didesnė nei tradicinių narkotikų.

NPS yra visiškai naujos medžiagos, kurios beveik visada būna sintetinės kilmės ir imituoja tradicinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kokaino, amfetamino, heroino, kanapių bei kitų – poveikį.

Tiek tradiciniai narkotikai, tiek naujos medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, jos sukelia priklausomybę ir pakeičia žmogaus psichiką.

NPS vartojimas – lyg rusiška ruletė: niekada nežinai, ką vartoji, nes šios medžiagos yra naujos, nežinomos sudėties ir nenuspėjamo poveikio. „Dėl to dažnai atsitinka pats liūdniausias scenarijus – perdozavimas, kuris sukelia mirtį“, – pastebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji direktorė Gražina Belian.

Su NTAKD vadove kalbamės apie NPS pavidalų gausą, jų keliamą grėsmę vartotojams ir prieš NPS paplitimą Lietuvoje nukreiptų priemonių taikymą.

– Įspėjate dėl NPS keliamo pavojaus. Kuo išskirtinė šių medžiagų keliama rizika?

– NPS gali būti parduodamos ir vartojamos įvairiausiomis formomis: tabletėmis, kristalais, impregnuotais lapeliais, „markutėmis“, pleistrais, suktinėmis, žoliniais mišiniais, milteliais, druskomis ar netgi saldainių guminukų pavidalu. Pastaruoju metu rinkoje pasirodė ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Tokios dažnai rinkoje sutinkamos NPS formos, kaip saldainiai, elektroninių cigarečių skysčiai ar padirbti vaistai kelia ypač didelį pavojų, nes vartotojas gali net neįtarti, kad įsigijo produktą su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

Dar viena priežastis, kodėl NPS yra tokios pavojingos – nenuspėjamas jų poveikis. Tiek tradicinių, tiek naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis gali būti trejopas: slopinantis, stimuliuojantis arba sukeliantis haliucinacijas.

Skirtumas tas, jog tradicinės narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra aiškiai apibrėžtos – kokį poveikį, kuris narkotikas sukelia. Tuo tarpu NPS poveikis gali būti mišrus ir nenuspėjamas. Tokiu atveju galime įsivaizduoti, kaip pavojingai veikiamas žmogaus organizmas, nes ta pati medžiaga gali ir stimuliuoti, ir slopinti, ir sukelti haliucinacijas.

Didelį pavojų kelia ir tai, jog šios medžiagos yra gaminamos nelegaliai, nelegaliose laboratorijose, maišomos įvairios medžiagos tarpusavyje, kurių sąveika nėra žinoma, gamybai naudojamų cheminių medžiagų kiekiai nepaskaičiuoti, todėl nėra aišku, kokia galutinė medžiaga gaunama ir koks jos poveikis tikėtinas. Bet kuriuo atveju, jos visada gaminamos nelegaliai.

O tai patvirtina faktai, kai Europos valstybėse yra masiškai apsinuodijama nežinomomis naujomis medžiagomis. Niekada negali žinoti, ką įsigijai, kas yra tame paketėlyje ir netgi jei įsigyji tą pačią prekę pas ta patį tiekėją, su tuo pačiu prekės ženklu – negali būti tikras, kad sudėtis bus ta pati, kaip praeitą kartą.

– Kodėl NPS turi tiek daug skirtingų pavidalų?

– Dažnai NPS yra specialiai ženklinamos klaidingai, siekiant išvengti kontrolės ir parduodamos vartotojams kaip skirtingi produktai, rinkoje pristatant jas įvairiais cheminiais pavadinimais arba kaip vaistus, maisto papildus, „legalius“ narkotikus ir pan., dažnai tikslingai nurodant, kad produktas net neskirtas žmonėms vartoti (pvz., buitinės priemonės, trąšos, cheminiai reagentai ir t.t.).

Kasmet narkotikų gamintojai stengiasi sukurti vis naujas „legalias“ medžiagas, kurioms dar nebūtų taikomos kontrolės priemonės valstybėse, ir kurios vartotojams dėl to gali atrodyti patrauklesnės, nes, mano, kad galbūt pavyks išvengti atsakomybės už šių medžiagų įsigijimą ir vartojimą.

– Kiek NPS jau yra aptikta Europoje?

– 2023 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje pažymima, kad NPS Europoje ir toliau daugėja – maždaug po vieną per savaitę, ir tai kelia pavojų visuomenės sveikatai. 2022 m. Europoje buvo identifikuota 41 nauja psichoaktyvioji medžiaga, o bendras Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro stebimų NPS skaičius pasiekė 930.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai sudaro didžiausią neteisėtų naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos dalį. Sintetiniai kanabinoidai – tai kanapių poveikį imituojančios NPS, o sintetiniai katinonai – tokių medžiagų kaip kokainas, MDMA poveikį imituojančios NPS.

– Kokias rizikas kelia jūsų minėti sintetiniai kanabinoidai?

– Sintetiniai kanabinoidai vis dažniau randami įvairiuose produktuose su pluoštinėmis kanapėmis arba jų sudėtinėmis dalimis. Tai kelia naujus tokių produktų reguliavimo iššūkius ir susirūpinimą dėl netyčinio tokių produktų vartojimo, kas gali baigtis sunkiu apsinuodijimu.

Pastaraisiais metais Europos valstybėse padaugėjo pranešimų apie atvejus, kuomet įvairiuose galutiniam vartojimui skirtuose produktuose, be kanapių veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC), kartu buvo rasta ir įvairių sintetinių kanabinoidų bei pusiau sintetinių kanabinoidų, tokių kaip HHC (heksahidrokanabinolis). Gali būti, kad tokių suklastotų produktų rinkoje yra ženkliai daugiau, tik ne visuomet tai yra nustatoma.

Tokie suklastoti produktai dažnai platinami nieko neįtariantiems vartotojams, o tai kelia didelę apsinuodijimo riziką, nes sintetiniai kanabinoidai yra labai stiprios ir pavojingos psichoaktyviosios medžiagos.

Lietuvoje, kaip ir Europoje, sintetiniai kanabinoidai yra daugiausiai paplitę iš visų NPS. Dažniausiai jie platinami žolinių mišinių, skirtų rūkymui, pavidalu, prisidengiant, kad tai yra džiovintos kanapės. Neramina tai, kad vis dažniau sintetiniai kanabinoidai yra aptinkami ir elektroninių cigarečių skysčiuose, kurie yra įsigyjami nelegaliai ypač nepilnamečių tarpe. Grėsmę kelia ir tai, kad kiekvienais metais vienas NPS rinkoje keičia kitos, kurios gali būti dar pavojingesnės.

– Deja, didelį susirūpinimą kelia ir kitos NPS?

– Taip, tai pasakytina apie vis kintančią ir besiplečiančią pavojingų sintetinių opioidų rinką, ypač fentanilio darinius. Naujųjų sintetinių opioidų vartojimas yra pagrindinė priežastis sunkių apsinuodijimų ir mirties atvejų ne tik visoje Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Sintetinių opioidų vartojimas svaiginimosi tikslais daugelyje Europos valstybių ir toliau auga – vis dažniau jie aptinkami suklastotų vaistų sudėtyje ar kitose lengvai vartojamose formose. Dažnai šios medžiagos parduodamos kaip heroino ir kitų žinomų opioidų pakaitalai.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, taip pat dažnai sintetiniai opioidai naudojami suklastotiems vaistams gaminti, įskaitant dažniausiai naudojamus opioidinius analgetikus (pvz., oksikodono preparatai) ir benzodiazepinus (pvz., Xanax). Todėl besiplečianti ir kintanti sintetinių opioidų rinka kelia itin didelį susirūpinimą.

2022 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenys rodo, kad kai kuriose Europos valstybėse didėja sintetinių opioidų prieinamumas ir keliama žala, ypač tai susiję su pavojingais benzimidazolo grupės opioidais bei fentanilio dariniu – Karfentaniliu. Lietuvoje dažniausiai sutinkamas sintetinis opioidas yra būtent Karfentanilis, kuris beveik išstūmė iš rinkos heroiną.

Karfentanilis dažniausiai aptinkamas sumaišytas su kitomis medžiagomis (metadonu, sintetiniais kanabinoidais ir pan.), todėl tai kelia ypač didelį pavojų jas vartojančių asmenų sveikatai ir net gyvybei. Svarbu paminėti, kad Karfentanilis buvo sukurtas ir naudojamas teisėtais tikslais kaip veterinarinis raminamasis vaistas dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, todėl jo labai lengva perdozuoti – net ir labai mažos dozės žmonėms gali būti mirtinos.

Svarbu paminėti, kad nelegalioje rinkoje vartotojams tiekiami produktai gali būti parduodami klaidingai paženklinti, nenurodant tikrosios jų sudėties ir vartotojai gali net nežinoti, kad perka preparatus, kurių sudėtyje yra pavojingų jų gyvybei sintetinių opioidų. Susirūpinimą kelia ir naujos, labai pavojingos bei paprastai vartojamos sintetinių opioidų vartojimo formos: pleistrai, nosies purškalai ir pan.

– Kokiomis priemonėmis siekiama sumažinti NPS paplitimą Lietuvoje?

– NTAKD pozicija – aiški. Būtent prevencija ir visuomenės informavimas yra geriausios priemonės mažinant NPS pasiūlą ir paklausą. Svarbu paminėti, kad NTAKD specialistai nuolat stebi ir vertina informaciją apie NPS, atsirandančias rinkoje. 

Iš Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro arba iš kitų atsakingų nacionalinių ar tarptautinių institucijų gaunama informacija NTAKD nuolat keičiasi su kitais ekspertais bei tarp kompetentingų institucijų. Tai leidžia operatyviai identifikuoti NPS rinkoje, įvertinti ir nustatyti priemones, labiausiai tinkamas NPS kontrolei ir stebėsenai užtikrinti. 

Dėl Lietuvoje galiojančio narkotinių ir psichotropinių medžiagų teisinio reglamentavimo, kai kontrolės režimas taikomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių grupėms, net apie 50 proc. naujų psichoaktyviųjų medžiagų a priori pritaikomos kontrolės priemonės, todėl jos net nespėja išplisti Lietuvos rinkoje. 

NTAKD informacija