Regėjimas – leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Todėl labai svarbu gerinti akių ligų profilaktiką, gydymo paslaugas, paslaugų kokybę ir prieinamumą. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie regėjimo funkcijos svarbą, regėjimo sutrikimų profilaktiką.
Kasmet vis daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų. Didžiausią vaidmenį vaidina visuomenės evoliucija, į kasdienį gyvenimą atnešusi didžiausius regėjimo priešus – televizorių, kompiuterį, išmaniuosius telefonus. Vaikams augant, ypač pradėjus lankyti mokyklą, padidėja jų akims tenkantis krūvis, jos greičiau pavargsta.
Tėveliai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaikus, atkreipti dėmesį į tai, ar nėra kokių nors požymių, galinčių rodyti silpną ar silpstantį vaiko regėjimą. Laiku pradėję gydyti regėjimo sutrikimą, galima ne tik sustabdyti silpnėjantį regėjimą, bet ir visiškai jį atkurti.

Priežastys, kodėl silpnėja mūsų regėjimas?

• Įtemptas darbas;
• Sausas patalpų oras;
• Netinkamas apšvietimas;
• Netinkama mityba;
• Ultravioletiniai spinduliai;
• Netinkamai parinkti akiniai;
• Darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, išmanieji telefonai ir kt.;
• Rūkalų dūmai;
• Nuovargis ir stresas;
• Nereguliarus miegas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką.

Pasirūpinkite tinkama mityba.

Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus: valgykite daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių (morkų - būtinai sumaišytų su aliejumi, papajų, mangų, melionų, aviečių, žemuogių, raudonųjų ir žaliųjų paprikų, kopūstų, brokolių, bulvių, kuriuose gaus vitamino C.

Mėlynės stiprina regėjimą, gerina matymą prietemoje ir mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje; omega-3 riebalų rūgštys svarbios akių skysčio cirkuliacijai, reguliuoja akispūdį, mažina riziką pasireikšti sausų akių sindromui.

Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne daugiau kaip 1 val.; dirbant kompiuteriu 8 val. darbo dieną, kas valandą 5 – 10 min. leiskite akims pailsėti: rekomenduojama atlikti specialius akių pratimus darbo vietoje arba poilsio zonoje;

Atstumas nuo akių iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn ar vienodame akių lygyje;

Optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis.

Pasirūpinkite akių poilsiu.

Pavargusias akis pirmiausia atgaivinkite šaltu vandeniu, paskui uždėkite ramunėlių, medetkų ar juodosios arbatos kompresą; jeigu dirbate kompiuteriu, sąmoningai turite stengtis dažniau mirksėti, kad būtų drėkinama akių junginė. Galite pasinaudoti ir „greitąja pagalba“ – dirbtinėmis ašaromis, kurios turi būti kuo artimesnės natūraliai ašarų struktūrai, be dirbtinių konservantų.

Reguliariai tikrinkitės regėjimą.

Nuo 35–erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, rekomenduojama pasitikrinti regėjimą profilaktiškai bei pasimatuoti akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja glaukomos ir kitų akių ligų grėsmė. Vaikams nuo 1-3 metų amžiaus ir suaugusiems regėjimas profilaktiškai tikrinamas vieną kartą metuose, gydytojui nurodžius nešioti akinius – jų nevenkite. Nuomonė, kad užsidėjus akinius po metų kitų reikės juos keisti į dar stipresnius yra neteisinga.

Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau eilę metų iš eilės Marijampolės ugdymo įstaigose vykdo akių higienos programą 3 klasių mokiniams, kuria siekama atkreipti dėmesį į vaikų regėjimo profilaktikos svarbą.