Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją  žmonės daugiau nei 85–90 % laiko praleidžia namuose. Leidžiant laiką uždarose patalpose,  labai svarbu, kad  patalpų mikroklimatas būtų tinkamas,  tai yra būtų išlaikomas  tinkamas temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys be to,  ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio.  Vienas iš veiksmingiausių būdų tai pasiekti yra vėdinimas.

Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio. Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18–22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2–3 °C žemesnė temperatūra – tai pagerina poilsio kokybę. Santykinė oro drėgmė turėtų būti tarp 35–60 %, oro judėjimo greitis – nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s.

Vėdinti galima  tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Danų mokslininkų atlikta sisteminė analizė parodė, kad natūralus patalpų vėdinimas yra toks pat efektyvus kaip ir mechaninio tipo vėdinimas, tik svarbiausia, kad oras namuose keistųsi reguliariai.

Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10–15 minučių.  Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Vienas iš tokių būdų – kryžminė ventiliacija, kai oras cirkuliuoja ne viename lygmenyje. Pavyzdžiui, atidaryti langus priešingose namo pusėse ir laikyti atviras kambarių duris, taip pat galima atidaryti langus skirtinguose namo aukštuose. Net naudojant vieną langą, iš dalies  atidarius jo viršutinę ir apatinę varčią, ventiliacija gali pagerėti. Žinoma, tokioje patalpoje vėdinimo metu neturėtų būti žmonių.

Patariame vengti namus vėdinti natūraliai, kai lauke yra padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tokiais atvejais namuose, kuriuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, rekomenduojama prailginti vėdinimo laiką, t.y. įjungti vėdinimą keliomis valandomis anksčiau, ir išjungti keliomis valandomis vėliau, nei įprasta, taip pat galima visiškai neišjungti bet palikti dirbti mažesniu našumu.

NVSC specialistai primena, kad tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų. Tai pat užkirsime kelią pelėsių grybelių, namų dulkių erkučių, kurios gali sukelti alergines reakcijas bei paveikti žmogaus imuninę sistemą, dauginimuisi.

Kontaktai žiniasklaidai
Austina Vžesniauskaitė
Tel. 8 677 85573
El. p. austina.vzesniauskaite@nvsc.lt