Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. EE užsikrėtę asmenys priklauso 25–34, 45–54 ir 55–64 metų amžiaus grupėms.

2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos,  Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.

Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ir be erkės įsisiurbimo

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas (EEV). Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. EE galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.

EE sergamumas turi išreikštą sezoniškumą, kuris susijęs su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje. 2019 m. sezoninis EE sergamumo pakilimas registruotas birželio–spalio mėnesiais.

Dažniausiai žmonės šia liga užsikrečia miestų ribose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyvinių sodų prieigose.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia  karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu.  Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc.

Skiepų nuo EE geriau neatidėti

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti jau nuo vienų metų.

Laimo liga (LL) arba boreliozė yra lėtinė, erkių platinama, gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, vidaus organus, sąnarius, bet ir nervų sistemą.  Būdingiausias simptomas – odos bėrimas (klaidžiojanti eritema) įkandimo ar kitoje vietoje praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Kas penktam užsikrėtusiam bėrimo gali ir nebūti. Sergančiajam gali skaudėti galvą, raumenis, sąnarius, gali kilti temperatūra, pradėti svaigti galva.

Jei liga nediagnozuojama ankstyvose ligos stadijose ir ligonis negauna gydymo, gali išsivystyti sunkios neurologinės, širdies ir sąnarių pakenkimo komplikacijos. Sąnarių patologija, sergant LL  primena reumatoidinį artritą. Skiepų nuo LL nėra. Ši liga gydoma antibiotikais, kuriuos tinkamomis dozėmis skiria tik gydytojas. Persirgus LL imunitetas nesusiformuoja, todėl galima užsikrėsti ir susirgti pakartotinai.  LL rizika yra tiesiogiai susijusi su erkių gausa ir kontakto su jomis galimybe, ypač laisvalaikį praleidžiant gamtoje. Skiepų nuo LL – nėra, todėl efektyviausia  prevencinė priemonė – individuali asmens apsauga.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų.
 
Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv. /100 tūks.gyv.), Utenos (8,8 atv. /100 tūks.gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst gyv.) apskrityse.

Laimo ligos (LL) atvejai registruojami ištisus metus. Tačiau, pavyzdžiui, pernai didžiausias sezoninis sergamumo pakilimas registruotas liepos–spalio mėnesiais (šiuo laikotarpiu Laimo liga susirgo 71,5 proc. visų sirgusiųjų).

Siekiant išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama:

• dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
• naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;
• grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
• vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;

• sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

Paruošta pagal ULAC informaciją